Konsultuojant tiek Lietuvos, tiek ir užsienio klientus beveik visais atvejais pastebima, kad asmenys nesupranta ką reiškia Europos Sąjungos (toliau – ir ES) institucijų neveikimas.
Daugumoje atvejų asmenys ES institucijų neveikimu laiko tokią situaciją, kai institucija atsisako imtis jų prašomų veiksmų. Atitinkamai, asmenys tokiose situacijose mano, kad ES teisėje yra tokia teisių gynybos priemonė, kuri įpareigotų ES instituciją vis dėlto imtis tų veiksmų, kuriuos ji atsisakė atlikti.
Šiuo atveju svarbu suprasti, kad neveikimu ES teisėje laikoma ne tokia situacija, kai ES institucija atsisako imtis konkrečių prašomų veiksmų, tačiau tik tokia situacija, kai ES institucija neišnagrinėja pateikto jai paties prašymo imtis atitinkamų veiksmų.
ES teisėje neįmanoma įpareigoti ES institucijos imtis kažko konkretaus. ES teisėje teisinių gynybos priemonių pagalba tik galima konstatuoti, kad ES institucija apskritai neišnagrinėjo jai pateikto prašymo, nors turėjo tai padaryti ir priimti dėl to prašymo vienokį ar kitokį sprendimą.
Taigi, neveikimas ES teisėje yra suprantamas kaip ES institucijos nevykdymas pareigos jai išnagrinėti asmenų prašymų ir dėl tų prašymų nuspręsti. Būtent tais atvejais, kai ES institucija neišnagrinėja jai pateikto prašymo, galima naudotis ES teisėje įtvirtintomis teisių gynimo priemonėmis ir neveikimą konstatuoti.